Poveikis organizmui

Poveikis žmogaus organizmui

INFRARAUDONASIS SPINDULIAVIMO SPEKTRAS

Nuo senų laikų žmonės gerai žinojo apie šilumos arba, moksliškai tariant, infraraudonojo spinduliavimo teigiamą galią. Infraraudonasis spinduliavimas – tai Saulės spinduliuotės spektro dalis, kuri ribojasi su raudonąja regimojo spektro dalimi, ir kuri turi savybę šildyti daugumą daiktų. Žmogaus akis negali matyti šioje spektro dalyje, bet mes galime jausti šilumą. Kaip žinia, kiekvienas objektas, kurio temperatūra viršija –273 Celsijaus laipsnių, skleidžia infraraudonuosius spindulius, o jo spinduliavimo spektras priklauso tik nuo jo temperatūros ir spinduliavimo gebos.

Infraraudonasis spinduliavimas turi dvi svarbias charakteristikas: spinduliavimo bangos ilgį (dažnį) ir intensyvumą. Infraraudonuosius spindulius 1800 m. atrado anglų fizikas Viljamas Heršelis. Priklausomai nuo bangų ilgio, skiriamos trys infraraudonojo spinduliavimo sritys: artimoji (0,75–1,5 μm), vidurinė (1,5–5,6 μm) ir tolimoji (5,6–100 μm), (1 μm = 1/1000000 m). Infraraudonieji spinduliai, skirtingai nuo Rentgeno, ultravioletinių ir mikrobangų spindulių, visiškai nekenksmingi žmogaus organizmui.

Infraraudonajame spektre yra maždaug 7–14 μm ilgio bangų sritis (vadinamoji infraraudonojo diapazono ilgųjų bangų dalis), turinti išties unikalų naudingą poveikį žmogaus organizmui. Ši infraraudonojo spinduliavimo dalis atitinka paties žmogaus kūno spinduliavimą, kurio maksimalus bangos ilgis yra 10 μm. Todėl bet kurį išorinį tokio ilgio bangų spinduliavimą mūsų organizmas priima kaip „savo“. Žinomiausias natūralus infraraudonųjų spindulių šaltinis Žemėje yra Saulė, o žinomiausias dirbtinis ilgųjų bangų infraraudonųjų spindulių šaltinis – krosnis, tad kiekvienas žmogus neabejotinai yra patyręs jų teigiamą poveikį.

Infraraudonojo diapazono ilgųjų bangų dalis, veikdama žmogaus organizmą, gali sukelti reiškinį, vadinamą „rezonansine absorbcija“, kai organizmas aktyviai sugeria išorinę energiją. Dėl šio poveikio didėja organizmo ląstelių potencinė energija, iš jų pasišalina laisvas vanduo, auga specifinių ląstelių struktūrų veikla, kyla antikūnių lygis, didėja fermentų ir estrogenų aktyvumas, vyksta kitos biocheminės reakcijos. Tai galioja visiems organizmo bei kraujo ląstelių tipams.

Daktarė Toshiba Yamazaki Japonijoje turi kliniką, kurioje iki šiol tęsia medicininius infraraudonojo spinduliavimo tyrinėjimus. Savo knygoje „Mokslas apie terapinį tolimųjų infraraudonųjų spindulių poveikį“ ji aptarinėja gydymo tolimaisiais infraraudonaisiais spinduliais mokslinius principus ir pateikia daug įdomių klinikinių ligų istorijų.

Health Company kartu su Tventės universiteto (Olandija) mokslininkais, vadovaujant prof. Rasker, nuo 1996 atlieka tolimojo infraraudonojo spinduliavimo panaudojimo medicinoje tyrinėjimus. Be to, kai kurios JAV mokslinės laboratorijos (Dr. Masao Nakamura „О&P Medical Clinik“, Dr. Mikkel Aland „Infrared Therapy Researches“ ir kt.) praneša apie tyrimų metu nustatytus tolimojo infraraudonojo spinduliavimo efektus:

• stiprinama organizmo imuninė sistema,

• slopinamas vėžio ląstelių augimas,

• sunaikinamos kai kurios hepatito viruso rūšys,

• neutralizuojamas kenksmingas elektromagnetinių laukų poveikis,

• išgydoma distrofija,

• sergantiems diabetu padidėja gaminamo insulino kiekis,

• neutralizuojamos radiacinės apšvitos pasekmės,

• sustabdoma kepenų cirozė,

• išgydoma arba žymiai sumažinama psoriazė.

Infraraudonųjų spindulių bangos, prasiskverbdamos giliai į kūną, sušildo audinius, organus, raumenis, kaulus ir sąnarius. Dėl to greitėja kraujo ir kitų kūno skysčių apytaka. Spartėjanti kraujo cirkuliacija raumenyse skatina metabolizmą (medžiagų apykaitą). Šiuolaikiniai biotechnologijų tyrinėjimai parodė, kad būtent tolimasis infraraudonasis spinduliavimas turi išskirtinę reikšmę visų gyvybės formų vystymuisi Žemėje. Todėl šiuos spindulius dar vadina biogeniniais arba gyvybės spinduliais.

Visi nors kiek įšilę kūnai skleidžia infraraudonuosius spindulius.

Žmogaus organizmas nėra išimtis iš šios taisyklės – jis skleidžia 6–20 μm diapazono infraraudonuosius spindulius, kurių spinduliavimo pikas yra 9,6 μm. Todėl bet kurį išorinį tokio ilgio bangų spinduliavimą mūsų organizmas priima kaip savo paties ir intensyviai jį sugeria. Jis prasiskverbia į kūną giliausiai ir maksimaliai jį sušildo. Būtent ši savybė yra šilumos terapijos, plačiai taikomos mūsų ir užsienio klinikų fizioterapijos kabinetuose, efekto pagrindas.

Tas pats prasiskverbiančių šiluminių spindulių efektas yra pagrindinis ir infraraudonųjų spindulių saunose (kabinose), kur intensyvi šiluminė energija prasiskverbia į kūną, minimaliai veikdama aplinkos oro temperatūrą kabinoje, kūnas aktyviai prakaituoja, esant palyginti minkštoms atmosferos sąlygoms – 40–60 laipsnių temperatūrai.

Giluminio šildymo metu išskiriamas prakaitas susideda iš maždaug 80% vandens ir 20% kietųjų medžiagų, tokių kaip riebalų, cholesterolio, toksinų, rūgščių, šlakų ir pan. (palyginimui – įprastoje saunoje prakaitas susideda iš 95% vandens ir 5% kietųjų medžiagų). Beje, prakaito kiekis, išskiriamas veikiant infraraudonajam spinduliavimui, du–tris kartus didesnis už prakaito kiekį, išskiriamą esant 110 Celsijaus laipsnių temperatūrai įprastomis sąlygomis.

Natūralus prakaitavimo procesas, esant maloniai, komfortinei temperatūrai, užtikrina puikią odos priežiūrą, jos valymą ir jauninimą. Be to, kūno temperatūra pakyla iki 38,5 Celsijaus laipsnių – tokiu būdu imituojama natūrali organizmo reakcija į infekciją ir slopinamas ligą sukeliančių bakterijų bei virusų veikimas.

Taigi, visa tai galima įgyvendinti su PLEN šildymo sistema, kurioje tolimasis infraraudonasis spinduliavimas sudaro 90% šiluminio efekto.